VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

 Turite klausimų? Susisiekime!  

FBtelmail

 

    

Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir nuotekos.

Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos problematiką.

Vanduo ir nuotekos yra du neatskiriami dalykai. Vanduo būtinas mūsų sveikatai, švarios upės, ežerai ir pakrančių vandenys svarbūs poilsiui ir verslui. Vanduo yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla pavojus plisti ligoms. Tokį nutekamąjį vandenį vadiname nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai.

Nuotekos gali būti lietaus, pramonės-gamybinės, ūkio-buities.

Per vandenį plinta ligos.

Dėl vandens trūkumo ar prastos kokybės plinta užkrečiamosios ligos. Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, besivystančiose šalyse nuo žarnyno infekcinių ligų, plintančių dėl nesaugaus vandens ir jo trūkumo, kasmet miršta apie 2 milijonus vaikų.

Fekalijomis užterštas vanduo ir blogos sanitarinės sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, virusinio hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos (Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt.), virusai (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonys (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis), helmintai (Dracunculus, Schistosoma).

Būtina ištirti šulinių vandenį.

Nors Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra gera, ne visi šalies gyventojai vartoja centralizuotai tiekiamą vandenį. Apie 700 tūkst. gyvenančių kaimuose ar priemiesčiuose gyventojų vartoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį. Gruntinis vanduo – tai arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminio vandens sluoksnis, todėl pavasario polaidis vandenį gali užteršti pavojingomis bakterijomis ir cheminėmis medžiagomis. Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos. Toks vanduo gali kelti pavojų sveikatai.

ULAC medikai primena žmonėms, kad pasirūpintų savo šulinio vandens kokybe patys ir nerizikuotų gerdami, jų pačių teigimu, labai skaidraus ir labai skanaus savo šulinio vandens, neįsitikinę, ar jis nėra pavojingai užterštas ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir nitratais. Toks užterštas geriamasis vanduo ypač pavojingas kūdikiams, asmenims, turintiems silpną imuninę sistemą.

Šulinio vandens kokybę galima ištirti pristačius mėginį į laboratoriją.

Užteršti paplūdimiai ir maudyklos.

Artėjant maudymosi sezonui raginama pasirūpinti ir paplūdimiais bei maudyklomis. Atvirų telkinių vanduo labiausiai būna užterštas pavasarį, kai nutirpus sniegui ir po smarkių liūčių ant kranto esančios šiukšlės bei kiti teršalai patenka į vandenį.

Smarkiai užterštas vanduo negali apsivalyti savaime, todėl įšilusiame ir organinėmis medžiagomis užterštame vandenyje susidaro palankios sąlygos įvairiems patogenams (virusams, bakterijoms, pirmuonių cistoms, kirminų kiaušinėliams) ilgai išlikti gyvybingiems ar net pasidauginti.

Į žmogaus organizmą patekus dideliam ligų sukėlėjų kiekiui, žmogus gali susirgti žarnyno infekcinėmis ligomis, gali atsirasti odos alerginių bėrimų.

Kviečiame šiais metais Pasaulinę vandens dieną susiburti ir išeitį į žygį, kurio pabaigoje lauks ekskursija po UAB „Telšių vandenis". Kartu minėkime Pasaulinę vandens dieną!

 

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją bei pagal Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informaciją