VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

 Turite klausimų? Susisiekime!  

FBtelmail

 

    

Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad skendimai pasaulyje išlieka trečia vaikų iki 15 metų amžiaus mirties priežastimi nuo netyčinių sužalojimų. Nors nuskendusių suaugusiųjų ir vaikų skaičius kasmet mažėja, tačiau kiekviena beprasmiška mirtis, ypač vaiko ir jauno žmogaus, atneša neišmatuojamą skausmą artimiesiems, didžiulius nuostolius valstybei. Reikėtų dėti visas pastangas, kad šių mirčių būtų išvengta. Vaikai skęsta tyliai, nemoka prisikviesti pagalbos. Skendusių vaikų iki 6 metų amžiaus mirtingumas siekia 95–100 proc. Tik kas dešimtas skendęs vaikas yra išgelbėjamas. 2016 metais Lietuvoje nuskendo 11 vaikų, iš kurių 8 – berniukai. Berniukai ir vyrai skęsta 3–4 kartus dažniau nei mergaitės ir moterys.

Ne kiekvienas skendimo atvejis, kai skęstantysis yra išgelbėjamas, apsieina be tolesnių neigiamų pasekmių. Dažnai skendimo ir gelbėjimo proceso metu patiriama įvairių sužalojimų, tokių kaip galvos, pilvo, rankų ir kojų sužalojimai, sušalimas (žiemos metu), toksinių medžiagų poveikis, įkritus į užterštus vandens telkinius ar rezervuarus, taip pat ir psichologinė trauma. Vien 2016 metais dėl skendimo ir gelbėjimo metu patirtų sužalojimų ambulatoriškai gydyti 3 vaikai, o 9, patyrę sunkesnių sužalojimų, gydyti stacionare.

Nuskęsti, žinoma, gali ir puikiai plaukiantys vaikai, kai neįvertinę savo galimybių nuplaukia per toli nuo kranto. Jei vaiko kojų raumenis sutraukia mėšlungis, jis gali išsigąsti, sutrikti ir pradėti skęsti. Netikėtai užliejus vandens bangai, vaikas taip pat gali įtraukti į plaučius didelį gurkšnį vandens, išsigąsti ir todėl pradėti skęsti. Daug sužalojimų (ar traumų) įvyksta šokant į vandenį galva žemyn nežinomoje vietoje. Atsitrenkus galva į dugną ar vandenyje esantį akmenį, kuolą, galima nusilaužti kaklo slankstelį ir sužaloti stuburo smegenis. Tada paralyžiuojamos rankos bei kojos ir liekama neįgaliu visam gyvenimui arba nuskęstama, jeigu sužeistojo niekas neištraukia į krantą. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų vandenyje, rekomenduojama laikytis šių taisyklių:


• kuo anksčiau išmokyti vaikus plaukti, t.y. be sustojimo nuplaukti daugiau kaip 200 metrų, arba bent jau plaukimo pradmenų;
• prižiūrėti vandens telkiniuose besimaudančius mažamečius vaikus nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių lygio. Stebintys vaikus suaugusieji privalo stovėti vandenyje toliau nuo kranto už vaikus ir neleisti jiems bristi giliau kaip iki juosmens. Net 90 proc. mirčių dėl skendimo įvyksta ne toliau kaip 10 metrų nuo kranto, dėl to svarbu stebėti net prie kranto besimaudančius vaikus visą dėmesį sutelkiant į juos: neskaityti, nežaisti kortomis, nekalbėti telefonu ir neužsiimti jokia kita dėmesį atitraukiančia veikla;
• nevartoti alkoholio, kai prižiūrimi besimaudantys vaikai;
• leisti vaikams maudytis tiks su gelbėjimosi liemenėmis , o vaikams iki 5 m. amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, kurių dalis eina tarp kojų bei yra galvos atrama. Įsidėmėtina, kad pripučiami „ratai", „rankovės" ir kita panaši maudymosi atributika yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės;
• neleisti vaikams maudytis iškart pavalgius: po valgio turi praeiti ne mažiau kaip 60 min. Maudantis vandenyje taip pat neleisti vaikams nieko kramtyti: nei maisto, nei kramtomosios gumos;
• staigiai nešokti į vandenį stipriai įkaitus saulėje ar po didelio fizinio krūvio (pažaidus futbolą, pabėgiojus ir pan.);
• vyresniems, mokantiems plaukti vaikams neleisti maudytis už gylį ribojančių plūdurų;
• aiškinti vaikams apie riziką maudantis neleistinose vietose;
• aiškinti vaikams apie gresiančius pavojus šokant į vandenį žemyn galva nežinomoje vietoje ir neleisti jiems to daryti tam nepritaikytose vietose: nuo medžių, balkonų, skardžių. Daugiausiai stuburo, galvos traumų įvyksta tuomet, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro;
• nesimaudyti su vaikais jūroje esant dideliam bangavimui (esant juodai ar raudonai vėliavai prie gelbėtojų bokštelio);
• besiirstantys su vaikais valtimi ar baidare suaugusieji turi patys mokėti plaukti ir naudotis plaukiojimo priemone. Kiekvienas suaugusysis ir vaikas privalo dėvėti gelbėjimosi liemenę, kadangi jos dėvėjimas 85 proc. sumažina skendimo tikimybę. Sodinti į valtį ne daugiau kaip du gerai mokančius plaukti vaikus vienam suaugusiajam. Neleisti vaikams valtyje suptis, šokinėti;
• vengti povandeninių srovių. Ženklai, įspėjantys apie povandenines sroves: vanduo neįprastos spalvos, raibuliuojantis, putojantis, jame daug gamtinių nuolaužų. Patekus į srovę, reikia plaukti išilgai kranto tol, kol srovė sumažės, ir tik tada plaukti į krantą;
• neleisti vaikams vieniems irstytis valtimis, baidarėmis ar plaustais;
• aptverti prie namų esančius atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne žemesne negu 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais. Tai 95 proc. sumažina skendimo tikimybę;
• mokėti suteikti pirmąją pagalbą – nutikus nelaimei skubi pagalba pirmosiomis minutėmis gali išgelbėti vaiko gybę.

Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kviečia Telšių miesto ir rajono gyventojus, mokytis teikti pirmąją pagalbą, sužinoti kaip padėti skęstančiajam bei ką daryti, kad užtikrintumėte saugią vasarą sau, vaikams ir artimiesiems.

Užsiėmimai vyks kiekvieną vasaros trečiadienį, esant geram orui, nuo 14 valandos, skirtingose Telšių rajono poilsiavietėse. Žemiau pateikiamas užsiėmimų grafikas.