VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

 Turite klausimų? Susisiekime!  

FBtelmail

 

    

Paieška

Nuo praėjusio šimtmečio vidurio žmonių fizinė, ekonominė ir socialinė aplinka keitėsi itin greitai bei radikaliai. Transporto, komunikacijų, darbo vietų, namų ūkių ir pramogų technologijų pokyčiai reikšmingai pakeitė mūsų gyvenimo įpročius, gerokai sumažino fizinės veiklos apimtis ir labai pailgino sėdėjimo trukmę.

Dėl to reikšmingai sumažėjo kasdienės žmogaus energijos sąnaudos. Pavyzdžiui, 1970 m. 2 iš 10 dirbančių JAV gyventojų dirbo fiziškai lengvą (daugiausia sėdimą) darbą, o 3 iš 10 – sunkų fizinį darbą (statyba, gamyba, gavyba, ūkininkavimas). Iki 2000 m. daugiau nei 4 iš 10 suaugusiųjų dirbo fiziškai lengvą (daugiausia sėdimą) darbą, o 2 iš 10 – sunkų fizinį darbą. Šiuo metu dauguma darbuotojų daugiau kaip pusę visos darbo dienos praleidžia sėdėdami.


Taip pat vis daugiau namų ir ūkio darbų tapo visai ar iš dalies automatizuoti (skalbyklės, skalbinių džiovyklės, indaplovės, virtuvės kombainai ir kt.). O laisvalaikio pramogos vis labiau įtraukia į nuostabų, spalvingą skaitmeninį ar virtualų pasaulį. Kad sėdimas gyvenimo būdas tampa vis svarbesne tema, rodo faktas, kad 1982 m. apie tai publikuoti tik 39 moksliniai straipsniai, o iki 2011 m. tokių straipsnių jau buvo daugiau nei 124 tūkstančiai! Kodėl taip yra? Moksliniai tyrimai patvirtina, kad sėdimas gyvenimo būdas yra tiesiogiai susijęs su svarbiais lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniais: kūno masės indeksu (KMI), liemens apimtimi, kraujo trigliceridų bei gliukozės lygiu, insulino lygiu, arteriniu kraujo spaudimu, taip pat jis atvirkščiai proporcingas didelio tankio cholesterolio lygiui. Todėl jis daro reikšmingą įtaką šių susirgimų ir būklių išsivystymui:


• širdies ir kraujagyslių ligų;
• tam tikrų vėžio formų (storosios žarnos, krūties, prostatos);
• 2-ojo tipo cukrinio diabeto;
• antsvorio bei nutukimo;
• metabolinio sindromo;
• psichinės sveikatos sutrikimų (nerimo sutrikimo sindromo, depresijos);
• osteoporozės;
• kaklo, peties ir nugaros skausmų.


Ši modernaus pasaulio problema yra būdinga ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams bei paaugliams. Dauguma mažų vaikų teigiamai žiūri į bet kokią fizinę veiklą ir įvairius judrius žaidimus ar pratimus. Tačiau jiems paaugus, fizinis aktyvumas gerokai sumažėja. Ir priežasčių tam yra daug ir įvairių. Daugelio studijų duomenys parodė, kad didžiausias fizinio aktyvumo smukimas įvyksta tarp 11 ir 13 metų amžiaus ir toliau laipsniškai mažėja iki pat suaugant. Vis didesnis mokymosi krūvis lydi vaikus bei paauglius mokykloje, vis daugiau laisvalaikio praleidžiama prie kompiuterio ar prie televizoriaus (jeigu tėvai nesiima aktyvių ir kartais radikalių poveikio priemonių, kad sutrumpintų šį laiką), vis dažniau kasdieninėje veikloje naudojami kompiuteriai ir išmanieji telefonai, vis daugiau laiko skiriama mokslui ir kitoms intelektualioms veikloms. Moksliniai tyrimai pabrėžia, kad ilgas ir dažnas vaikų bei paauglių sėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano tiesiogiai neigiamai veikia jų kūno sudėtį (didėja riebalų ir mažėja raumenų masė, mažesnė tampa raumenų jėga ir ištvermė ir kt.) ir tai siejama su didesne širdies susirgimų, nutukimo ir cukrinio diabeto rizika. Ilgesnė TV žiūrėjimo ir vaizdo žaidimų trukmė susijusi su netinkamu socialiniu elgesiu, prastesniu miegu, prastesniais mokymosi rezultatais ir žemesniu savigarbos lygiu. Savaime suprantama – kuo daugiau laiko praleidžiama sėdint prie ekrano ar monitoriaus, tuo mažiau laiko lieka aktyvioms fizinėms veikloms. Be to, ilgai sėdėdami daugelis mėgsta užkandžiauti. O greitieji užkandžiai dažniausiai nėra sveiki ir skatina svorio augimą. Todėl fiziškai pasyviai praleisto laiko sutrumpinimas įvairiomis programomis yra ypač svarbus ir naudingas sveikatai.


Siekiant sumažinti sėdimo gyvenimo būdo ilgalaikes neigiamas pasekmes, būtina praktiškai taikyti šias fizinio aktyvumo rekomendacijas:


• Bet kokia fizinė veikla yra geriau nei jokios fizinės veiklos (fizinis pasyvumas).
• Padidinus fizinės veiklos intensyvumą, dažnumą ir/ar trukmę, didėja ir nauda žmogaus sveikatai.
• Tinkamas darbo ir poilsio režimas: ilgesnės fiziškai aktyvios pertraukos kasdien, ėjimas į/iš darbo ar ugdymo įstaigos pėsčiomis ar važiavimas dviračiu ir kt.
• Sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo taikymas darbe ir mokymo įstaigose: įvairios sveikatos stiprinimo programos ar mankštos, aktyvios pertraukos, aktyvių zonų kūrimas darbe ar mokyklose, sporto salės darbo vietoje ir kt.
• Vaikščiojimas – mažiau naudotis asmeniniu ar visuomeniniu transportu.
• Bendrojo fizinio aktyvumo lygio didinimas: ypač laisvalaikiu siūloma lankyti papildomus užsiėmimus, klubus, sporto mokyklas ir praktikuoti mėgstamas fizinio aktyvumo rūšis, taikyti rekreacinį fizinį aktyvumą parkuose, skveruose, namuose riboti sėdėjimo laiką priešais TV ir kt.


Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuolat organizuoja reguliarius fizinio aktyvumo didinimo užsiėmimus ne tik Telšių mieste bet ir rajone. Visą šaltąjį sezoną vyko nemokamos mankštos trijose Telšių miesto mokyklose. Vyresnio amžiaus žmonės, kiekvieną šeštadienį buvo kviečiami į nemokamas treniruotes baseine. Nemokamos mankštos vis dar vyksta Varniuose, o senjorai dabar lanko nemokamus užsiėmimus „Šokio ritmu". Griuvimai – aktuali sveikatos problema vyresniame amžiuje. Todėl nuolat vyksta nemokami užsiėmimų ciklai, kuriuos veda kineziterapeutė, skirti stiprinti kaulų – raumenų sistemą ir gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Visai netrukus prasidės nemokamos vasaros mankštos Telšių centriniame miesto stadione. Visą naujausią informaciją galite rasti biuro Facebook paskyroje: Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, internetiniame tinklalapyje www.telsiurvsb.lt arba paskambinę telefonu 8-444-60155.