VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

 Turite klausimų? Susisiekime!  

FBtelmail

 

    

Šiandien minime:
2017 rugsėjo 26 d. [Antradienis]
Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena
Visos minėtinos dienos >>>
Mielieji,
 
Sveikiname sulaukus žiemos švenčių! Tegul jus kuo ilgiau lydi pakili nuotaika, o smulkmenos negadina šventinės ramybės.
Linkime, jog ateinantys metai negailėtų sveikatos, džiugių bei gražių akimirkų. Tegul būna šios šventės ramiu stabtelėjimu,
jaukia ir šviesia akimirka, atspirties tašku ateities darbams. Linksmų Šventų Kalėdų ir SVEIKŲ Naujųjų Metų!!!
 
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 

Skaityti daugiau...

           Šiandien beveik kiekvienas turi mobilųjį telefoną, tačiau labai mažai žino apie jų pavojų sveikatai. Visi mobilieji telefonai spinduliuoja elektromagnetinę radiaciją, kuri yra kenksminga organizmui ir ypač smegenims. Kai kurie gydytojai mano, kad mobiliųjų telefonų naudojimas yra pavojingesnis nei rūkymas. O išsiaiškinti cigarečių keliamą žalą prireikė daugiau nei 50 metų. Mobilusis telefonas − mažo galingumo radijo siųstuvas ir imtuvas, perduodantis ir priimantis informaciją elektromagnetinėmis bangomis. Telefonas tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, rytais jis mus žadina, telefonu bendraujame su draugais ir kolegomis, rašome el. laiškus, mokame už automobilių stovėjimą, naršome internete, tikriname „Facebook“ paskyrą, o vakare, nustatę žadintuvą, vėl užmiegame kartu su telefonu. Šiuo metu daugėja diskusijų ir tyrimų dėl mobiliųjų telefonų poveikio žmonių sveikatai. Vis daugiau žmonių neigiamai vertina jų galima poveikį. Mobilusis ryšys laikomas įvairių sveikatos sutrikimų priežastimi – nuo nemigos iki vėžinių susirgimų.
 
Kaip veikia mobilusis ryšys?
Kai naudojate savo mobilųjį telefoną, pokalbiai, tekstiniai pranešimai ar vaizdai yra perduodami elektromagnetinėmis bangomis. Tai gali vykti tik mobiliojo (judriojo) ryšio tinklo veikimo zonoje. Visas mobiliojo ryšio tinklas yra padalytas į atskiras mažesnes teritorijas – vadinamąsias „radijo ląsteles“. Kiekvienos jų centre veikia mobiliojo ryšio bazinė stotis, kuri sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: elektros stotelės (paprastai metalinio konteinerio, kuriame yra daug elektronikos), bokšto ir jo viršuje pritvirtintos antenos. Kuo mažesnis atstumas nuo bazinės stoties iki žmogaus, skambinančio mobiliuoju telefonu, tuo geresnis ryšys ir tuo mažesnės spinduliuotės reikia priimti ir perduoti signalą.
 
Kaip mus veikia mobiliųjų telefonų ir mobiliojo ryšio bazinių stočių spinduliuotė?
Mobilieji telefonai ir mobiliojo ryšio bazinės stotys, taip pat radijo ir televizijos stotys skleidžia aukšto dažnio elektromagnetinę spinduliuotę. Kai esame veikiami šios spinduliuotės, mūsų kūnas sugeria energiją. Dėl to jis įkaista ir pakyla kūno audinių temperatūra. Nieko bloga, kol šiluminis poveikis nėra per stiprus. Bet jei kūnas ar kūno dalys per daug įšyla, gali kilti sveikatos problemų. Laikant mobilųjį telefoną prie ausies šiluminės bangos gali pakelti smegenų temperatūrą daugiau nei 1 laipsniu. Tai viršija sveikatos normas ir kenkia smegenims. Svarbu: mobiliojo telefono skleidžiama spinduliuotė, pokalbio metu tiesiogiai veikianti mūsų galvą, paprastai yra daug stipresnė nei spinduliuotė, kuri pasiekia mus iš aplinkinių bazinių stočių. Vaikams kalbėti mobiliuoju telefonu yra pavojingiau, nes jų kaukolė yra plonesnė ir smegenys vystosi labai intensyviai, todėl mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos lengviau prasiskverbia pro plonesnius kaukolės kaulus ir taip neigiamai veikia smegenų vystymąsi.
 
Ar mobilusis ryšys kenkia sveikatai?
Kai kurie žmonės skundžiasi tokiais sveikatos sutrikimais kaip galvos svaigimas ir skausmas, nemiga, bloga savijauta ar kitais trumpalaikiais simptomais, atsirandančiais pokalbio mobiliuoju telefonu metu ar po jo. Žmonės mano, kad dėl to kalta mobiliojo ryšio elektromagnetinė spinduliuotė. Siekiant nustatyti, ar mobilieji telefonai kenkia sveikatai, per pastaruosius du dešimtmečius buvo atlikta daugybė mokslinių tyrimų. Iki šiol tvirtai nenustatytas mobiliųjų telefonų neigiamas poveikis sveikatai, bet taip pat niekas negali įrodyti ir to, kad mobilusis telefonas yra visiškai nekenksmingas. Mobiliaisiais telefonais naudojamasi vos daugiau nei 20 metų, todėl ilgalaikio naudojimosi pasekmės gali išryškėti daug vėliau. Dabar yra žinoma, kad kalbant telefonu yra veikiamos mūsų galvos smegenys, tačiau kol kas negalime tiksliai pasakyti, ar tai gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą. Tikėtina, kad ilgainiui tokių įrodymų atsiras. Tad geriau nesielgti lengvabūdiškai, o būti atsargiems ir saugotis spinduliuotės.
 
Jei rūpinamės savo sveikata, turime laikytis paprastų mobiliųjų telefonų naudojimosi rekomendacijų:

Jei yra laidinis telefonas, naudokitės juo.
Apsiribokite tik būtinais skambučiais ir stenkitės kalbėti kuo trumpiau.
Elektromagnetinė spinduliuotė sklinda iš telefono antenos. Todėl patartina naudoti laisvų rankų įrangą, ausines. Tada antena yra toliau nuo galvos. Taip sumažinate mobiliojo telefono spinduliuotės poveikį galvai.
Naudokitės mobiliuoju telefonu tik optimaliomis signalo priėmimo sąlygomis. Kai priėmimo signalas silpnas, telefonas naudoja daugiau energijos jungdamasis ir palaikydamas ryšį, todėl ir spinduliuotė yra žymiai stipresnė.
Mobilieji telefonai turėtų būti laikomi kuo toliau nuo kūno, nederėtų jų nešioti švarko ar kelnių kišenėse, prie diržo.
Jei būtina pasinaudoti telefonu, geriau siųskite žinutes. Siunčiant SMS ir MMS mobilusis telefonas yra pakankamai toli nuo galvos. Taigi rašyti yra geriau nei kalbėti!
Perdavimo galia yra didžiausia sujungimo metu. Laukdami sujungimo su abonentu, mobiliojo telefono nelaikykite prie pat ausies. Glauskite telefoną prie ausies tik po sujungimo, kai pokalbio partneris jau atsiliepė.
Kai telefonas persijunginėja tarp bazinių stočių, kaskart įvyksta naujas sujungimas. Važiuojant automobiliu ar kita transporto priemone, mobilusis telefonas dažnai persijunginėja tarp bazinių stočių – dėl to labai sustiprėja telefono skleidžiama spinduliuotė. Taigi nesinaudokite mobiliuoju telefonu važiuojančioje transporto priemonėje, pavyzdžiui, traukinyje, autobuse, net kai esate keleivis.
Kai mobilusis telefonas nereikalingas, išjunkite jį (pavyzdžiui, per pamokas, miegodami).
Naktį nelaikykite įjungto mobiliojo telefono greta lovos.
Mobilusis telefonas gali trikdyti miegą, todėl neišsimiegosite, atsikėlę jausitės pavargę, nežvalūs.
Griaudžiant perkūnijai ir žaibuojant telefoną geriau išjungti.
Mokslininkai sutaria, kad vaikai ir paaugliai, kurių organizmas nesusiformavęs ir dar vystosi, gali ypač jautriai reaguoti į elektromagnetinių laukų poveikį. Todėl jiems šie patarimai yra ypač svarbūs.
Daugiau praktinių patarimų:
Mobilusis telefonas gali labai pagelbėti, kai staiga iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui. Bendruoju nemokamu pagalbos numeriu 112 bet kuriuo metu galite susisiekti su pagalbos tarnybomis, net jei nežinote PIN kodo, net ir be SIM kortelės.
Kalbant telefonu sunku sutelkti dėmesį. Nesvarbu, ar važiuojate dviračiu, ar vairuojate automobilį: įrodyta, kad kalbėjimas telefonu padidina nelaimingų atsitikimų tikimybę, todėl keliate pavojų sau ir kitiems!
Išjungti mobilųjį telefoną būtina tose vietose, kur jo skleidžiami signalai gali trikdyti kitų elektronikos prietaisų veikimą – lėktuvuose, ligoninėse, kuriose naudojami jautresni įrenginiai.
Yra vietų ir situacijų, kai mobilusis telefonas suskamba arba SMS gaunama ne laiku. Dėl šios priežasties reikia išjungti telefoną būnant kine, koncerte, teatre, bažnyčioje, muziejuje bei pamokų, paskaitų metu, per laidotuves ar panašiais atvejais. Nemandagu kalbėtis mobiliuoju telefonu ir kavinėje, restorane. Jeigu prireikia skubiai paskambinti, geriau trumpam išeiti iš kavinės.
Paprastai telefonu patys to nejausdami kalbame garsiau. Aplinkinius tai dažnai erzina. Ar tikrai norime, kad pašaliniai girdėtų mūsų privačius pokalbius? Kai kurių dalykų geriau neaptarinėti viešai.
 
Tėvams: Lietuvoje nėra nustatyta, nuo kada vaikui galima naudotis mobiliuoju telefonu, todėl tai sprendžia tėvai. Jeigu jie nori apsaugoti savo vaikus nuo bet kokio galimo pavojaus sveikatai, kuris gali būti nustatytas ateityje, jie gali rinktis neleisti savo vaikams naudotis mobiliaisiais telefonais.
 
 
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija.

www.smlpc.lt

Skaityti daugiau...

         Visą lapkričio mėnesį Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiavo su Telšių apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyriu ir kelių policijos skyriumi ir vykdė atšvaitų tikrinimo akciją – „Aš su atšvaitu saugus“. Akcijos tikslas – didinti vaikų ir suaugusiųjų saugumą tamsiu paros metu. Akcijos metu policijos pareigūnai su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais iš pat ryto, prieš pamokas stovėdavo prie ugdymo įstaigos įėjimo ir laukdavo į ją keliaujančių vaikų. Pareigūnai tikrindavo ar vaikai turi įsisegę atšvaitą, ar jis prisegtas teisingoje vietoje ir yra matomas. Tiems, kas atšvaitą segėdavo netinkamose vietose pareigūnai paaiškindavo, kad atšvaitas turi būti pritvirtintas prie rūbų dešinėje pusėje, nes jis turi būti gerai matomas, ir tik tada jis saugotų gyvybę.
         Akcijos metu buvo patikrinti mokiniai, mokytojai ir ugdymo įstaigų personalas iš 14-os rajono ir 7-ių miesto ugdymo įstaigų. Prevencinės akcijos metu buvo patikrinti 4088 vaikai iš kurių 652 vaikai visai neturėjo atšvaitų su savimi. Buvo nustatyta, kad daugiausiai atšvaitų nesegi vyresnių klasių mokiniai, o jei atšvaitą ir turi tai jis yra kišenėje. Dažniausiai tokie vaikai pasiaiškindavo, kad juos atveža mašina iki mokyklos, kad nešauniai atrodo segėdami atšvaitą, kad gyvena šalia mokyklos ir panašiai. Kiekvienas turi suvokti, kad už savo saugumą yra atsakingas pats. Tamsiu paros metu esi saugus tik su atšvaitu, prožektoriumi ar kita šviesą skleidžiančia-atspindinčia priemone. O kilus nenumatytai situacijai ir neturint atšvaito kyla pavojus jūsų sveikatai ir gyvybei. Akcijos metu Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dovanojo atšvaitus neturintiems jo ir buvo išdalinta 385-i atšvaitai. Rajono ugdymo įstaigose patikrinti 1280 vaikų iš kurių atšvaito neturėjo 164 mokiniai – tai 12,8 proc. vaikų. Atšvaitų išdalinta vaikams, jų tėveliams ir mokytojams 195-i. Miesto ugdymo įstaigose patikrinti 2808 vaikai iš kurių atšvaito neturėjo 488 vaikai – tai 17,4 proc. ir jiems išdalinti 190 atšvaitų.
         Akcijos vykdytojus džiugino vaikai kurie ypač rūpinasi savo saugumu, segi net po kelis atšvaitus iš visų pusių. Vykdant akciją Varniuose nustebino pirmos klasės mokinė kuri visa žibėjo iš toli ir segėjo net septynis pėsčiojo „angelus sargus“. Linkime, kad išdalinti atšvaitai „veiktų“ ir saugotų jus, dėkojame visiems akcijos dalyviams, vykdytojams ir linkime saugių kelionių.

Prisiminkime kaip reikia segėti atšvaitus:
·         Atšvaitai turi būti teisingai naudojami. Juos reikia uždėti taip, kad automobilio šviesos galėtų juos apšviesti iš visų pusių.
·         Juostinis atšvaitas turi būti uždėtas ant rankos, dviratininkas atšvaitą turi uždėti ant kojos (ant blauzdos).
·         Pakabinamas atšvaitas turi būti prisegtas taip, kad laisvai kabėtų ir žmogus savo kūnu jo neužstotų.
·         Kadangi keliu reikia eiti kaire puse, atšvaitas turi būti uždėtas ant dešinės rankos arba pakabintas dešinėje pusėje.
·         Keliu dešine puse važiuojantis dviratininkas juostinį atšvaitą turėtų užsidėti ant kairės kojos (blauzdos), o jei turi antrą juostinį atšvaitą, jį gali užsidėti ant dešinės kojos (blauzdos).
 
Pėsčiųjų pareigos:
·         Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.
·         Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji privalo judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį (turi eiti kaire kelio puse).
·         Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba turėti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisegtą atšvaitą.
·         Per gatvę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos arba sankryžos nėra, pėstieji turi eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
·         Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalias, pėstieji privalo stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią pėstieji turi tik įsitikinę, kad eiti saugu.


Visuomenės sveikatos biuras
tel. nr.:8-444-60155

www.facebook.com/TelsiurajonoVSB

Skaityti daugiau...

Nacionalinis sveikatos egzaminas kviečia patikrinti žinias apie sveikatą
 
 Žinau – gyvenu sveikiau! Tokiu šūkiu pasitikrinti savo žinias ir paskatinti domėtis sveika gyvensena kviečia antrą kartą rengiamas Nacionalinis sveikatos egzaminas. Šiais metais egzaminas vyks portale lrytas.lt ir gruodžio 17 d. kvies atidžiau pažvelgti į onkologinius susirgimus bei jų prevenciją.
Nacionalinio sveikatos egzamino taisyklės:
* Egzaminas portale lrytas.lt vyksta gruodžio 17 d. 9-24 val.
* Dalyvauti gali visi Lietuvos gyventojai.
* Dalyvauti galima tik vieną kartą: vienas dalyvis – vienas IP adresas.
* Egzaminą sudaro 25 klausimai.
* Atsakę į egzamino klausimus dalyviai registruojasi palikdami savo kontaktinius duomenis – tik šie asmenys galės pretenduoti į prizus.
* Teisingi atsakymai ir nugalėtojai portale lrytas.lt paskelbiami kitą dieną po egzamino.






Daugiau informacijos interneto prieigoje:
http://www.iveikliga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=494&Itemid=29
 
 
Organizatorių informacija

Skaityti daugiau...

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nepakankamas fizinis aktyvumas kasmet lemia 3,2 mln. mirčių. Lengvas bei vidutinis fizinis aktyvumas padeda sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą bei mažina hipertenzijos tikimybę, taip pat mažina osteoporozės, kai kurių tipų vėžio, diabeto, depresijos, Alzheimerio ir kitų ligų riziką. Pradėti fiziškai aktyvesnį gyvenimą galima pačiam, be…

Skaityti daugiau...

Gruodžio 1 diena – Pasaulinė AIDS diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad Lietuvoje iš viso diagnozuotas 2221 ŽIV infekuotas asmuo, iš kurių 417– moterys, 1804 – vyrai. ŽIV infekcija patvirtinta trims vaikams. Dauguma užsikrėtusiųjų yra 25-29 metų amžiaus asmenys. Beveik pusė visų užsikrėtusiųjų registruoti dviejose apskrityse - Klaipėdos (560) ir Vilniaus (523). Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988-2012) 334 ŽIV infekuoti asmenys susirgo AIDS, iš kurių trečdalis mirė nuo AIDS. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių pastaraisiais metais augo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro duomenimis, pernai Europoje užregistruota 8 procentais daugiau naujų ŽIV atvejų lyginant su 2011 metais. Pasak PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimo, beveik kas antram asmeniui ŽIV infekcija ES/EEE šalyse išaiškinama vėlyvoje ŽIV stadijoje. Lietuvoje šis rodiklis žemesnis ir siekia 8,8 proc. (2012m.). Aukščiausi ŽIV sergamumo rodikliai registruoti penkiose ES/EEE šalyse: Estijoje, Latvijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge.
 
           Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prisijungė prie ULAC iniciatyvos ir suorganizavo protų mūšį skirtą paminėti AIDS dienai. Telšiuose jau keli metai yra organizuojamos VŠĮ „Idėjų ministerija“ protų kautynės, kuriose dalyvauja patys aktyviausi Telšių miesto gyventojai. Bendradarbiaudami su VŠĮ „Idėjų ministerija“ surengėme AIDS dienos minėjimą per „Protų kautynės Telšiuose“ rudens sezono finalą, lapkričio 28 dieną. Finale dalyvavo 12 komandų, kurių kiekvienoje buvo po 6 komandos narius. Taip pat į kavinę kurioje vyko protų kautynės susirinko komandų sirgaliai, žiūrovai, išviso mūsų buvo visas 100. Pats renginys prasidėjo vakare 19.00 val. kavinėje „Senamiestis“. Renginio vedantysis supažindino visus susirinkusius su ŽIV/AIDS, pakvietė visus prisisegti ant jų stalų padėtus raudonus kaspinėlius. Protų kautynių finalas susidėjo iš 5 turų. AIDS turas buvo trečias. Paskelbus turo pradžią, prieš kiekvieną klausimą buvo pateikiama informacija apie ŽIV/AIDS. AIDS turas susidėjo iš 15 klausimų, kurie buvo užduodami paeiliui, komandos turėdavo vieną minutę vienam klausimui atsakyti. Pasibaigus turui, buvo surinkti komandų lapeliai su atsakymais ir tada buvo parodyti atsakymai. Susumavus teisingus atsakymus buvo parodyta lentelė dalyviams su taškais kuriuos surinko AIDS turo metu. Prieš skelbiant kitą turą visuomenės sveikatos biuro atstovas Mantas Karečka visoms komandoms įteikė po dovanų kortelę skirtą pažaisti boulingą „Porto pramogų centre“. Pasibaigus visiems turams buvo įteiktos dovanos komandoms nugalėtojoms, o Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras taip pat dar papildomai įsteigė prizus protų kautynių nugalėtojams ir kiekvienam komandos nariui padovanojo po labai tuo metu reikalingą su savimi turėti atributą – skėti su visuomenės sveikatos biuro logotipu. Viso renginio metu vedantysis bendravo su dalyviais, klausinėjo apie ŽIV/AIDS, o renginio pabaigoje konstatavo: „Noriu pasidžiaugti, kad nuo šio vakaro visi čia susirinkę ir segėję raudonus kaspinėlius manau įgavo „imunitetą“ šiai baisiai ligai ir nesirgsite ŽIV/AIDS, nes šią ligą jau pažystate, tad supažindinkite su ja ir kitus“.

Daugiau nuotraukų galite rasti socialiniame tinklalapyje Facebook "Protų kautynių" puslapyje čia.

Kelios renginio akimirkos:







Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras                    IR                                      VŠĮ "Idėjų ministerija"
tel.nr.: 8-444-60155                                                                                                                     info@idejuministerija

www.facebook.com/TelsiurajonoVSB                                                                                            www.protukautynes.lt

Skaityti daugiau...

             Telšių rajone tarptautinio mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ I etapą organizavo Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Konkursas buvo organizuotas dviem turais. Pirmasis pirmo etapo turas įvyko lapkričio 27 d. Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos aktų salėje. Antrasis pirmo etapo turas įvyko gruodžio 5 d. Telšių „Kranto“ pagrindinės mokyklos aktų salėje. Konkurso komisiją sudarė: komisijos pirmininkas Aurelijus Laurinavičius, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius; Komisijos nariai: Mantas Karečka, Telšių rajono VSB, Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas; Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus darbuotojai Vygantas Macevičius ir Daiva Marčenkovienė; Juozas Vengalis, Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (savivaldybės gydytojas).
 
               Pirmame pirmo etapo ture ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje varžėsi šeši lopšeliai-darželiai („Mastis, „Saulutė“, „Eglutė“, „Berželis“, „Nykštukas“, „Žemaitukas“) ir viena pradinė mokykla („Saulėtekio“ pradinė mokykla). Pradinių klasių grupėje varžėsi dvi komandos iš Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos ir Viešvėnų pagrindinės mokyklos. Renginį vedė dvi lopšelio-darželio „Mastis“ auklėtojos ir Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Ernesta Mikutaitė. Iš pradžių dalyviai parodė savo sukurtus prisistatymus, kurių metu dalyviai sportavo, dainavo, „virė“ sveiką sriubą. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai atliko teorines, praktines užduotis kurių metu atsakinėjo į klausimus sveikos gyvensenos tematika. Praktinėje užduotyje vaikai iš pateiktų įvairių maisto produktų atrinko tuos produktus kurie yra sveiki jų dantukams. Pastabumo užduotyje vaikai dėliojo dėlionę iš 16 dalių pavadinimu „Sveika porcija“ (viena dalis A4 formato dydžio). Judriojoje užduotyje varžėsi estafetėje, o kapitonai atsakinėjo į komisijos klausimus. Pradinių klasių komandos sprendė testus, kryžiažodžius, raidžių lentelėje ieškojo paslėptų žodžių, taip pat turėjo prisiminti saugaus ėjimo per gatvę taisykles. Estafetėje varžėsi kas greičiau „pasodins bulves“, o kapitonai savo komandos draugams rinko priemones kurių pagalba jie būtų saugūs tamsiu paros metu. Sveikatos priežiūros specialistai ir mokytojai atliko jiems skirtas užduotis ir atsakinėjo į pateiktus klausimus. Kol buvo sumuojami rezultatai visi dalyviai kartu mankštinosi grupinėje mankštoje. Visi dalyviai buvo apdovanoti visuomenės sveikatos biuro dovanėlėmis ir padėkos raštais, o nugalėtojams buvo įteikti diplomai, visuomenės sveikatos biuro dovanėlės, o taip pat „Sveikuolių sveikuoliai 2013“ taurės. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje nugalėjo „Saulėtekio“ pradinės mokyklos komanda, o pradinių klasių grupėje nugalėjo Viešvėnų pagrindinės mokyklos komanda.

         Antrame pirmo etapo ture susirinko vyresnieji konkurso dalyviai. Konkurse dalyvavo trys 5-6 klasių grupės komandos iš Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos, Nevarėnų vidurinės mokyklos ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos. 7-8 klasių grupėje varžėsi: Telšių „Kranto“ pagrindinės mokyklos, Janapolės pagrindinės mokyklos, Viešvėnų pagrindinės mokyklos, Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos ir Vincento Borisevičiaus gimnazijos komandos. 9-11 klasių grupėje varžėsi trys komandos iš Telšių „Džiugo“ gimnazijos, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos ir Telšių suaugusiųjų mokyklos jaunimo ugdymo skyriaus. Prisistatymai buvo įvairūs, vaikai ir vaidino ir dainavo ir rodė sukurtus filmukus. Užduočių metu komandos sprendė testus sveikos mitybos, žalingų įpročių prevencijos, saugaus eismo, žmogaus saugos temomis. Judriąsias užduotis atliko sporto salėje su komandų sirgalių palaikymu. Įvairių kitų užduočių metu komisijos nariai bendravo su dalyviais, padėjo atlikti užduotis iki galo kitiems dalyviams, kurie užduotyse pasirodydavo silpniau už varžovus. Mokiniai teikė pirmąją pagalbą savo komandos nariams. O sveikatos priežiūros specialistai atsakinėjo į klausimus ir teikė pirmąją pagalbą mokytojams. Susumavus rezultatus 5-6 klasių grupėje nugalėjo Telšių „Atžalyno“ pagrindinė mokykla; 7-8 klasių grupėje Telšių „Kranto“ pagrindinė mokykla; 9-11 klasių grupėje Telšių „Džiugo“ gimnazija. Visiems buvo įteiktos dovanėlės, padėkos, o nugalėtojams dar ir konkurso taurės.

         Abiejų konkurso turų metu vyravo linksma nuotaika, nekilo jokių nesusipratimų. Prie konkurso organizavimo prisidėjo Telšių „Atžalyno“ ir „Kranto“ pagrindinės mokyklos, lopšelis-darželis „Mastis“, Telšių rajono savivaldybės administracija. 

Konkurso metu pateiktos užduotys:

Užduotys ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams.

Užduotys pradinių klasių mokiniams.

Užduotys 5-6 klasių mokiniams.

Užduotys 7-8 klasių mokiniams.

Užduotys 9-11 klasių mokiniams.

Komandų siunčiamų į sekantį etapą sąrašas.

Konkurso ataskaita.

I turo rezultatų lentelė:


II turo rezultatų lentelė:


I turo apdovanojimai:


II turo apdovanojimai:


I turo nuotraukos čia.

II turo nuotraukos čia.




Visuomenės sveikatos biuras
tel. nr.: 8-444-60155
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB 

Skaityti daugiau...

Europos Komisijos ir valstybių narių inicijuotame EHLEIS (angl. „Joint Action European Health and Life Expectancy Information System“) projekto vykdytojų pranešime teigiama, kad 2005–2011 m. Lietuvoje 65 metų amžiaus vyrų sveiko gyvenimo trukmė padidėjo 2,4 metais, o moterų – 1,2 metais.  
Lietuvoje per 2001–2011 metus 65 metų amžiaus sveiko moterų gyvenimo trukmė pailgėjo 1,3 m. ir sudarė 19,2 metų, o vyrų – 0,5 metais ir pasiekė 14 metų.  Remiantis EHLEIS projekto rezultatais, 2011 m. 65-erių sulaukę vyrai gali tikėtis likusius 44 proc. gyvenimo praleisti be ilgalaikių veiklos apribojimų, o moterys – 35 procentus. T. y., 65 metų  moterims dar 6,7 metus, o to paties amžiaus vyrams – 6,1 metus sveikatos sutrikimai netrukdys kasdienei veiklai.


Kas yra sveiko gyvenimo trukmė?

Sveikos gyvenimo trukmės (toliau - SGT) rodiklis pirmiausiai buvo sukurtas siekiant nustatyti, ar ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė yra susijusi su ilgiau trunkančia gera (sergamumo mažėjimas) ar bloga (sergamumo didėjimas) žmogaus sveikata. Taigi, SGT rodiklis dalija žmogaus gyvenimą į tam tikrus sveikatos etapus, tokiu būdu prie gyvenimo kiekybės rodiklio pridėdamas kokybės matą.

Kaip matuojamas ilgesnio gyvenimo efektas?
Bendras 
sveikatos etapų modelis (PSO, 1984) rodo skirtumą tarp gyvenimo, praleisto esant skirtingos būklės: bendras išgyvenamumas, išgyvenamumas be negalios ir išgyvenamumas be lėtinių ligų. Natūralu, kad tai yra susiję su gyvenimo (plotas po kreive „Mirtingumas“), gyvenimo be negalios (plotas po kreive „Negalia“) ir gyvenimo be lėtinių ligų trukmėmis (plotas po kreive „Sergamumas“). 

 
SGT rodiklis priklauso nuo sveikatos sąvokos, tad tikslios joreikšmės įvairiuose šaltiniuose gali skirtis. Dažniausiai SGT yra nustatomas remiantis savo sveikatos vertinimu, kasdiene gyvenimo veikla bei sergamumu lėtinėmis ligomis.

Kaip lyginti sveiko gyvenimo trukmę?
SGT nepriklauso nuo populiacijos dydžio ir jos amžiaus struktūros, todėl rodiklį galima tiesiogiai lyginti tarp skirtingų charakteristikų populiacijos pogrupių, pavyzdžiui: pagal lytį, socioekonominį statusą, taip pat tarp Europos šalių (Robine ir kt., 2003).
 
Pagrindiniai aspektai:
2011 m. 65 m. amžiaus moterų VGT buvo 19.2 m., vyrų – 14.0 m.
Remiantis SILC, 2011 m. 65 m. amžiaus moterys praleido 6.7 m. (35% jų likusio gyvenimo) be veiklos apribojimų, atitinkančių SGM, 7.7 m. (40%) – su vidutinio sunkumo veiklos apribojimu ir 4.7 m. (25%) – su sunkiu veiklos apribojimu.
 
To paties amžiaus vyrai praleido 6.1 m. (44% jų likusio gyvenimo) be jokių veiklos apribojimų, 5.4 m. (39%), su vidutinio sunkumo veiklos ribojimu ir 2.5 m. (18%) su sunkiu veiklos apribojimu.

Nors moterys, palyginti su vyrais, ilgesnį laiką gyveno be negalios, tačiau jos didesnę gyvenimo dalį praleido esant sveikatos sutrikimams ir tikėtina, kad pastarieji sutrikimai buvo sunkaus pobūdžio.

Nugyventų metų skaičius gerai vertinant savo sveikatą ir nesergant lėtinėmis ligomis buvo panašus tarp vyrų ir moterų.

Pateikti rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai, nes į skaičiavimus neįtraukti 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys, kurie gyvena slaugos ar panašaus pobūdžio namuose. Tokių gyventojų skaičius svyruoja nuo 1 626 (Liuksemburge) iki 10 407 (Italijoje), o Lietuvoje 2011 m. duomenimis siekia apie 3 000 (1 721 moteris bei 1 163 vyrai).


Parengtą pranešimą Lietuvai, kurį išleido Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus specialistai, galite perskaityti čia.


Informaciniai šaltiniai www.hi.lt ir  www.eurohex.eu

Skaityti daugiau...

Kurioje vietoje yra Lietuva pagal alkoholio vartojimą pasaulyje? PSO 2010 m. duomenimis Lietuva pagal alkoholio (100 proc.) kiekį vienam gyventojui, vyresniam nei 15 m. buvo 7-a tarp 193 šalių – mums teko 12,5 litrai, o pirmą vietą užėmusiems estams – 16,2 litro. O 2012 m. alkoholio vartojimas Lietuvoje išaugo iki 13,45 litro absoliutaus alkoholio tenkančio vienam gyventojui. 
 
Kuriems „reikia“ išgerti daugiau alkoholio, siekiant atsipalaiduoti – pietiečiams ar šiauriečiams? Daugelis atsakysime, kad šiauriečiai alkoholio „turėtų“ sunaudoti daugiau, nes jie yra uždari, santūresni, retai pasakys ką galvoja ir pan., o pietiečiai jau bendraudami, išleidžia dalį emocijų, todėl „turėtų“ vartoti mažiau. Panašiai bylojo ir alkoholio suvartojimo statistika, eilę metų pirmaujant šiaurės šalims.
 
Kodėl dabar tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių nėra šiaurės atstovų: Skandinavijos šalių ar Islandijos? Kas atsitiko? Išsiauklėjo ir nustojo vartoti alkoholį? Ar suveikė alkoholio kontrolės sistema ir atitinkami įstatymai?
Pvz. Norvegijoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus kur patiekiamas maistas, vyksta vieši renginiai, parodos, vakarai, taip pat gatvėse, turguose, keliuose, parkuose, vidaus transporte ir t.t., o asmenys tyčia ar netyčia pažeidę įstatymą, baudžiami bauda arba įkalinimu nuo 6 mėn. iki 6 metų.
JAV kai kuriose valstijose, sudarius alkoholio prieinamumą nepilnamečiams, gresia didelė bauda arba 1 metai kalėjime, o vakarėlio su alkoholiu organizatorius privalo padengti nuostolius, jei pvz.: apsvaigę nepilnamečiai sudaužytų automobilius, susprogdintų degalinę, sužalotų žmogų ir t.t.... Kai imi suprasti kiek gali kainuoti vakarėlis, noras „baliavoti“ praeina, dar neatėjęs.
Kuo didesnė šalis – tuo griežtesni įstatymai. Kinijoje, kur gyvena penktadalis planetos žmonių, tvarka užtikrinama labai griežtomis priemonėmis: mirties bausme baudžiami narkotikų platintojai. Žiauru? Taip. Matyt, kitaip negali suvaldyti tokios gausios tautos.
Todėl, pesimistams, skeptikams ir kitiems manantiems, kad „čia Lietuva, čia lietūs lyja ir čia nieko nebus“, atsakau: jei Norvegija pasidarė tvarką su keturiais milijonais gyventojų, tai mums pasidaryti tvarką su trimis, utopija tikrai nekvepia. Ne Kinija juk...
 
O tai gal nenorime tos tvarkos? Gal kažkam naudinga, kad tauta geria? Tikrai, ir kam gi gali būti naudinga gerianti tauta? Tiesiog pamąstykime logiškai, nes dalis prisiklausę tendencingai suformuotos nuostatos, kad bus prastai, jei negersime alkoholio, nes šalis ir biudžetas tiesiog žlugs, nesurinkus mokesčių iš alkoholio pramonės – įtiki tuo ir dar bando įtikinti kitus.
 
Ir ką gi darys tautiečiai, nustoję leisti pinigus alkoholiui? Užkas juos, suplėšys, sudegins ar išleis kitiems daiktams ir paslaugoms įsigyti? Jei pinigus išleis kam nors kitam, tai mokesčius į biudžetą sumokės kitų verslų atstovai, nes pelno mokestis ar nuo ratų ar nuo batų – vienodas. Taigi, prekybininkams turėtų būti tas pats, ką mes pirksime. Svarbu, kad pirktume.
O akcizas? O kaipgi akcizas? – paklausite ne vienas. Juk prarasime akcizą! Taip, yra dar toks daiktas akcizas, kuriuo apmokestinamos prekės gadinančios sveikatą, aplinką, gamtą, nes pagrindinė jo paskirtis – atstatyti padarytą žalą.
 
O tai jei mes negersime alkoholio ir nebus žalos – tai gal to akcizo nė nereikia?.. Logiškai mąstant – taip, nes nebus gadinama sveikata, nebus tiek ligų, sumažės nelaimingų atsitikimų, avarijų ir traumų, nežus mums brangūs žmonės, 70 % sumažės savižudybių, kurios įvyksta apsvaigus (gal pagaliau atsikratytume savižudžių tautos įvaizdžio), 80 % sumažės nusikaltimų ar išprievartavimų, kurie beveik visi atliekami apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir t.t.
O jei apmokestintume akcizu maisto produktus su tais E priedais, kurie sukelia vėžį ir kitas sunkias ligas – tai biudžetas turėtų „sprogti“ nuo pinigų, nes, norisi tikėti, kad suvalgome daugiau, nei išgeriame alkoholio.
 
Išlaidos alkoholio atneštai žalai didesnės, nei surenkamas akcizas? Paskaičiavus alkoholio padaromą žalą ir akcizą, imi suprasti, kad jo neužtenka net daliai problemų išspręsti... O kas ir kiek įkainos atimtas gyvybes?
Šalys, priėmę atitinkamus alkoholio vartojimo kontrolės įstatymus, nenuskurdo. Supratote teisingai – kontrolė, bet ne visiškas jo uždraudimas. Pasaulis turi „sauso įstatymo“ patirties – kraštutinumai retai būna naudingi. Anot prof. L. Donskio, nuo laisvės iki anarchijos yra tik vienas žingsnis. Todėl, turėtų būti paisomos abipusės teisės ir laisvės: tų kurie geria alkoholį ir tų, kurie jo negeria. Nes dabar vyksta žaidimas tik į vienus vartus.
 
O kur mūsų teisės gyventi saugioje visuomenėje, nežūti po apsvaigusių vairuotojų ratais, nebūti užpultais, sužalotais, išprievartautais, užmuštais? Kur mūsų laisvės ir teisės užsiauginti vaikus ir anūkus ne alkoholikais, ne narkomanais, apsaugoti juos nuo lošimų priklausomybės, kuri yra ne mažesnė XXI amžiaus rykštė, nei psichotropinių medžiagų vartojimas?
Norėtųsi, kad tai suprastume ne tik auklėdami vaikus, švęsdami šventes, bet ir priimdami įstatymus ar viešai pasisakydami. Kam visa tai naudinga – manau, supratote. Manau suprantame, kam tarnaujame, pirkdami ar vartodami. Tikrai ne savo šaliai, biudžetui ar tautos gerovei.   
 
Daugelis pasakys – tai nepirkite ir nevartokite. Deja, tokiai suformuotai pasiūlai, netobuliems įstatymams bei nusistovėjusioms tradicijoms gali atsispirti nedaugelis. O kur dar visuomenės tolerancija vartojantiems? Ir tos tolerancijos stoka nevartojančių atžvilgiu: negeri, tai gal nesveikas?
Įvairių tyrimų duomenimis šalyje alkoholio visiškai nevartoja tik 5-18 % gyventojų. Nesame blogesni už kitas tautas, nes savo laiku neatsispyrė ir jos – vartojimą reglamentavo įstatymai. Pareto dėsnis, bylojantis, kad 20 % priežasčių nulemia 80 % pasekmių, pasireiškia daugelyje visuomenės sferų: alkoholio vartojimo ir nevartojimo taipogi.  
Teko stebėti, kai Rusijoje priėmus įstatymą iškelti kazino už miesto ribų, žiniasklaida mirgėjo  pranešimais apie miestuose veikiančius nelegalius kazino. Pabandykite tik ką nors apriboti – tuoj „pasireikš“ nelegalus verslas. Ir imsime tuoj pat gailėtis: ai, gal įstatymai per griežti, gal atleiskime „vadžias“, gal geriau leiskime legaliam verslui viską, kad tik nebūtų nelegalaus ar kontrabandos? Jei taip mąstysime (o taip mąsto ne vienas) – ką tada veiks atitinkamos tarnybos? Kam jos reikalingos? Ir ko tada verti įstatymai?
 
Kai 2008 m. mūsų šalyje buvo priimti sprendimai, ribojantys alkoholio prieinamumą ir reklamą, nuostatų griežtinimo priešininkai tvirtino, kad sumažėjus legalaus alkoholio suvartojimui, auga nelegalaus vartojimas. Tačiau statistika bylojo ką kita – sumažėjo dėl nelegalaus alkoholio vartojimo kilusių pasekmių.
Kai, priėmus kokį nors alkoholio vartojimo kontrolės įstatymą, yra surenkama mažiau mokesčių iš alkoholio pramonės – tuoj atkreipiamas dėmesys į tai, tačiau neužakcentuojama, kad tuo pačiu metu, sumažėjus mokestinėms įplaukoms iš alkoholio pramonės, padidėjo mokestinės įplaukos iš kitų verslų.  
Jau nebeklausiu, kam naudinga tokia nuomonė...
Paklausiu tik: ar liko dar mūsų šalyje šeimų, kurias nebūtų palietusi alkoholio ir kitų psichotropinių  medžiagų vartojimo žala ar priklausomybių rykštė?
 

P.S. Straipsnio autorė mano, jog nebūtina, kad taip mąstytų visi. Užtenka 20 %, kad turėtume 80 % pokyčių. O kartais ir nuo vieno žmogaus priklauso ištisų tautų likimai...


Straipsnio autorė:
Roma Paukštienė

Skaityti daugiau...

Lapkričio 27 d. 9.30 val. 'Atžalyno" pagrindinėje mokykloje prasidėjo I etapo, tarptautinio mokinių, mokytojų ir sveikatos priežiūros specialistų konkurso "Sveikuolių sveikuoliai", I turas. 

Konkursas „Sveikuolių sveikuoliai“ Lietuvoje organizuojamas nuo 2002 metų, Telšiuose konkursas rengiamas jau antrą kartą. Konkurso tikslas ugdyti vaikų gebėjimą saugoti ir stiprinti savo bei kitų sveikatą, o taip pat išrinkti "Sveikuolių sveikuolius". Konkursas vykdomas trim etapais, pirmąjį, organizuoja visuomenės sveikatos biurai savo mieste, ir komandas užėmusias pirmas vietas siunčia į sekantį etapą kuris prasidės nuo vasario 10 dienos. 

Komisija:
Komisijos pirmininkas Aurelijus Laurinavičius, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius.
Mantas Karečka, Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas .
Vygantas Macevičius, Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas.
Daiva Marčenkovienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė.
Juozas Vengalis, Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (savivaldybės gydytojas).

Dalyviai:
Šeimininkai Atžalyno pagrindinės mokyklos komanda ir Viešvėnų pagrindinės mokyklos komanda, kurios varžėsi tarpusavyje pradinių klasių grupėje.

Ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje varžėsi:
Telšių lopšeliai darželiai: Mastis; Eglutė; Berželis; Nykštukas; Saulutė; Žemaitukas ir Saulėtekio pradinės mokyklos ikimokyklinio amžiaus vaikų komanda.

Kiekvienai amžiaus grupei buvo po 7 užduotis, kurių atlikimą vertino komisija balų sistema nuo 0 iki 3 balų. 
Užduotys: prisistatymas, teorinė, praktinė, pastabumo, judrioji, kapitonų, pedagogų ir medikų užduotys.

Kokios užduotys buvo galite pažiūrėti paspaudę žemiau esančias nuorodas:

Užduotys pradinių klasių grupei.

Užduotys priešmokyklinio amžiaus vaikų grupei.

Duomenų bankas ir nuostatai čia: http://www.ssus.lt/lt/sveikuoliai/

Po užduočių atlikimo visi dalyviai buvo kviečiami kartu pasimankštinti. Mankšta buvo aktyvi su muzika ir truko 10 minučių. Kol dalyviai mankštinosi, komisija sumavo rezultatus. Susumavus rezultatams išrinkti nugalėtojai:

Pradinių klasių grupėje pirmą vietą iškovojo Viešvėnų pagrindinės mokyklos komanda, surinkusi 98 balus. "Atžalyno" pagrindinės mokyklos komanda neatsiliko nuo savo varžovų, tačiau varžovai rungtyse buvo šiek tiek greitesni. Sveikiname Viešvėnų komandą, kuri turės teisę atstovauti Telšius pradinių klasių grupėje, antrame šio konkurso etape.
 
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje rezultatų lentelė atrodo šitaip:


Sveikiname "Saulėtekio" pradinės mokyklos komandą iškovojus pirmąją vietą ir linkime sėkmės antrame konkurso etape. Visi dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais ir dovanomis. Komandoms nugalėtojoms visuomenės sveikatos biuro direktorius įteikė diplomus ir nugalėtojų taures. Dėkojame visiems dalyviams, komisijos nariams ir visiems kas prisidėjo prie konkurso organizavimo. Antrasis I etapo turas bus gruodžio 5 dieną "Kranto" pagrindinėje mokykloje. 

Renginio nuotraukos čia.

Taip pat galite pažiūrėti ir filmuotą medžiagą.
Mankšta:


Apdovanojimų ceremonija:


O čia kelios nuotraukos su nugalėtojais:




Visuomenės sveikatos biuras
tel.: 8-444-60155
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB 







Skaityti daugiau...