VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

 Turite klausimų? Susisiekime!  

FBtelmail

 

    

Paieška

Šiandien minime:
2019 spalio 16 d. [Trečiadienis]
Pasaulinė stuburo diena
2019 spalio 16 d. [Trečiadienis]
Tarptautinė maisto diena
Visos minėtinos dienos >>>

Antibiotikai - tai medžiagos, kurios gali sustabdyti  bakterijų augimą arba visiškai jas sunaikinti. Antibiotikai buvo atrasti  dar 20 amžiaus pradžioje. Dauguma antibiotikų yra natūralus produktas - juk juos gamina grybai. Grybams antibiotikai reikalingi apsaugai nuo mikrobų . Žmogus tik patobulino jų gamybos būdus ir pakeitė kai kurias chemines savybes,  siekiant…

Skaityti daugiau...

2011 m. gruodžio 13 d. Telšiuose buvo suorganizuotas tarptautinis konkursas “Sveikuolių sveikuoliai”. Iš viso konkurse dalyvavo 75 vaikai iš 14 ugdymo įstaigų. Telšių “Kranto” pagrindinėje mokykloje dėl patekimo į kitą etapą varžėsi pradinių klasių, 5 – 8 klasių ir 9 – 11 klasių mokiniai iš Telšių V. Borisevičiaus gimnazijos, Viešvėnų,…

Skaityti daugiau...

Svarbu kuo anksčiau įdiegti vaikui teisingus burnos higienos įpročius, kad jis galėtų džiaugtis sveikais dantimis visą gyvenimą.

Luokės vidurinėje, Viekšnelių pradinėje, Upynos pagrindinėje mokyklose bei Kuršų skyriuje mokosi 146 pradinukai. Jiems buvo pravesta 10 pamokų burnos higienos tema. Pamokų metu mokiniai buvo supažindinami su pagrindinėmis dantų valymo priemonėmis bei taisyklėmis (žr. 1 pav.).

1 pav.

Mokiniams buvo aiškinama, kaip reikia naudotis dantų šepetėliu, keisti jį kas du – tris mėnesius. Šepetėlis turi turėti tik vieną šeimininką (žr. 2 pav.)

2 pav.

Pamokų metu mokiniai sužinojo apie keturias dantų rūšis ir jų funkcijas (žr. 3 pav.). Pieninius dantis keičia nuolatiniai dantys, o paskutiniai išdygsta protiniai dantys.

3 pav.

 

Mokiniai smalsiai tyrinėjo danties sandarą (žr. 4 pav.), bei danties gedimo priežastis ir pasekmes  (žr. 5 pav.).

 

 

 

 

 

 

 

 

4 pav.                                                                       5 pav.

Pradinukai piešė savo šypsenėles (žr. 6 pav., 7 pav.).

 

6 pav.                                                                     7 pav.

Po surengto konkurso visi buvo apdovanoti vaikiškomis dantų pastomis bei spalvingais dantų šepetėliais (žr. 8 pav.).

                                                8 pav.                                                                  

9 pav. Luokės vidurinės mokyklos priešmokyklinukai

10 pav. Upynos pradinukai

11 pav. Viekšnalių pradinukai

Skaityti daugiau...

Nuo spalio mėnesio Telšių rajono mokyklose vyko pamokos traumų prevencijos tema. Pamokose buvo supažindinami su dažniausiai pasitaikančiomis traumomis, kaip jų išvengti. Buvo mokomi kaip elgtis tamsiu paros metu gatvėje. Mokiniai dalyvavo konkursuose, viktorinose. Buvo suorganizuotos 4 akcijos „Saugus kelias į mokyklą ir namus“. Nugalėtojai buvo apdovanoti atšvaitais.                                      

Traumų prevencijos suvestinė

Eil. Nr.

Mokyklos pavadinimas

Pamokų skaičius

Dalyvių skaičius

1.

Telšių „Atžalyno“ pagrindinė mokykla

10

210

2.

Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazija

3

71

3.

Viešvėnų pagrindinė mokykla

2

33

 

Iš viso:

15

314

 

Skaityti daugiau...

Nuo spalio mėnesio Telšių rajono mokyklose vyko pamokos burnos higienos tema pradinių klasių mokiniams. Pamokas organizavo Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistėmis. Pamokų metu mokiniai buvo supažindinami su dantų sandara, kai teisingai juos prižiūrėti, kaip teisingai valytis dantukus, buvo naudojamos vaizdinės priemonės filmukai,…

Skaityti daugiau...

Žmogus gali būti užsikrėtęs įvairiais parazitais pats to nežinodamas. Organizme apsigyvenusios kirmėlės dažniausiai nesukelia aiškių negalavimų. Jeigu šie atsiranda, žmonės juos neretai supainioja su kitomis ligomis, todėl surasti tikrąją jų priežastį kartais būna itin sunku.

Echonikokozę sukelia viena iš kaspinuočių padermių – šuninis kaspinuotis. Kaspinuočių ilgis, priklausomai nuo rūšies, gali…

Skaityti daugiau...

2011 metais lapkričio 18 d. Lietuvoje ir visoje Europoje jau ketvirtą kartą minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Pagrindinis šios dienos tikslas – informuoti visuomenę kada ir kaip vartoti antibiotikus, pabrėžti atsakingo požiūrio svarbą gydantis šiais vaistais.

Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  ir Higienos institutas šiai dienai paminėti sudarė kryžiažodį

 

 

Kryžiažodis buvo publikuotas laikraščiuose Kalvotoji Žemaitija ir Telšių žinios.

Skelbiame teisingus atsakymus ir laimėtojus, kurie buvo apdovanoti prizais - vitaminais. Teisingas atsakymas GAMAVIT susideda iš

4

15

18

17

12

16

7

Laimėtojai  Birutė Stancelienė, Jonė Buivydaitė, Dana Maciūtė, Aleksandras Angelis

Atsakymai:

12. Antibiotikais neįveikiami mikroorganizmai – virusai

5. Žarnyno veiklos sutrikimas dėl antibiotikų vartojimo– viduriavimas

2. Organizmui naudingos bakterijos (“gerosios” bakterijos), kurios pagerina virškinimą ir sustiprina imuninę sistemą – probiotikai.

8. Organizmo audinių pažeidimas veikiant mikroorganizmo patogeniniams faktoriams - infekcija

20. „Gerųjų“ bakterijų dėka pagaminamas pieno produktas – jogurtas.

3. Virusų sukelta infekcija dažniausiai pasireiškianti šaltuoju metų periodu- gripas

9. Ligos požymis – simptomas

16. Organizmo sistema, sugebanti apsaugoti nuo infekcinių ligų sukėlėjų– imunitetas

19. Mikroorganizmai, kuriuos slopina ar žudo antibiotikai – bakterijos

4. Didžiausi mikroorganizmai– grybai

18. Odos valymo priemonė prieš mikrobus – muilas,

6. Biologiniai reguliatoriai, kurių nedidelių kiekių reikia normaliai žmogaus gyvybinei veiklai - vitaminai

7. Skystas vaistinis preparatas –tinktūra

10. Priemonių visuma, kurios leidžia išvengti ligų –profilaktika

17. Farmaciniai preparatai, naikinantys bakterijas arba slopinantys jų augimą ir dauginimąsi gyvame organizme – antibiotikai

1. Mikrobų, esančių ant  aplinkos paviršių, naikinimas – dezinfekcija

15. Tai fizinių, cheminių, biologinių, mechaninių priemonių taikymas mikrobams naikinti – antiseptika.

14. Biologinis veiksnys, sukeliantis ligą – patogenas

11. Antibakterinė medžiaga atrasta Flemingo 1928 m. - penicilinas

13. Lapkričio 18-a diena minima kaip pasaulinė supratimo apie antibiotikus diena. Be to vienai šaliai tai yra ir Nepriklausomybės diena, kuri buvo paskelbta 1918 m. lapkričio 18 d. Kokia tai šalis? LATVIJA

 

Europos supratimo apie antibiotikus dienos renginius finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

 

Skaityti daugiau...

Lapkričio 8 d. –  Europos sveikos mitybos diena

Per amžius žmonės tyrinėja, kaip geriau maitintis, kad žmogus būtų sveikesnis ir laimingesnis. Visos suformuotos mitybos taisyklės reikalingos tam, kad organizmas gautų kuo daugiau energijos iš maisto, o virškindamas jį, pats sunaudotų kuo mažiau savos energijos ir  neužsiterštų. Čia surinkti aktualiausi sveikos mitybos patarimai naudojami šiuo metu.

KIEKYBĖ

  1. Valgykim tiek, kad užpildytumėm trečdalį savo skrandžio.

(Žmogaus skrandžio dydis apytiksliai yra toks, koks yra jo kumštis. Valgant reikėtų vieną trečdalį užpildyti maistu, kitą skysčiu, o likusią dalį palikti orui. )

KOKYBĖ

  1. Alkis. Valgykim tik jausdami alkį.

(Prieš įdedant į skrandį naujo maisto, anksčiau suvartotas maistas jau turi būti suvirškintas. Jeigu ankstesnis maistas nebus suvirškintas, tai naujai suvalgytas maistas susimaišys su anksčiau suvalgytu ir jau apvirškintu maistu ir organizmas nebegalės tinkamai suvirškinti ir pasisavinti medžiagų, o organizmas užsiterš. Todėl užkandžiauti nepatartina)

  1. Šviežias maistas. Valgykim tik šviežiai pagamintą maistą.

(Maistas savyje turi energijos. Kai maistas kaitinamas energija išsilaisvina ir žmogus gali lengviau ją pasisavinti virškindamas valgį. Jeigu paruoštas maistas laikomas, ta energija išsieikvoja, todėl geriausia maistą suvartoti per 3 val. po pagaminimo. Kuo maistas ilgiau kaitinamas tuo daugiau energijos netenka ir daugiau pokyčių jame atsiranda. Formuojasi įvairios sunkiai virškinamos medžiagos, kurias organizmas sunkiai pašalina, todėl maistą reiktų kaitinti kiek galima trumpiau ir vartoti kiek galima daugiau visai nekaitinto maisto, vaisių, daržovių, žalumynų. Artimiausias žmogui gyvūnas Šimpanzė vartoja 40 proc. žalių lapų, 40 proc. vaisių ir daržovių, 10 proc. sėklų ir riešutų ir 10 proc. vabzdžių. Visas jų maistas nėra kaitintas.)

  1. Mėsa.  Mėsą reikia valgyti saikingai.

(Mėsa yra sunkiai virškinamas produktas. Jai suvirškinti reikia 4-5 val. Kuo produktas sunkiau virškinamas tuo didesnė tikimybė, kad atliekų susidarys daugiau. Taip pat mėsoje kaip ir žmogaus organizme gali kauptis emocijos, stresas, kuris atsiranda skerdžiant gyvūną ir gali persiduoti žmogui paveikdami jo psichiką. Todėl mėsą reikia vartoti saikingai arba visai jos atsisakyti.)

  1. Gyvas maistas. Valgykim gyvą maistą.

(Tokį, kuris yra naudingas žmogui ir turi gyvybinės energijos - grūdai, daržovės, vaisiai, žirniai, kurie patys ar jų sėklos gali išaugti į augalą.)

  1. Skysčiai. Skysčius gerkim atskirai nuo valgio.

(Skysčiai reikalingi geram organizmo darbui. Juos reikia vartoti ne vėliau kaip 20 min. iki valgio ir ne anksščiau nei 1 val. Po valgio. Kadangi valgant skiriasi virškinimo sultys, o geriami skysčiai jas praskiedžia ir sumažina jų pajėgumą.)

  1. Aplinka. Valgykim būdami ramybės būsenoje.

(Būdami ramūs atsipalaiduojame ir galime susitelkti į maistą. Kai susitelkiame į maistą, matome jį, mėgaujamės juo, organizmas be streso išskiria tam tikras virškinimo medžiagas, kas užtikrina gerą virškinimą. Be to valgant mintijamos mintys persiduoda maistui, kurį valgom ir vėliau atitinkamai veikia žmogaus psichiką.)

  1. Saulės įtaka. Valgykim kol saulė patekėjusi.

(Saulei patekėjus gyvi organizmai nubunda, taip pat padidėja ir jų virškinimo pajėgumas. Saulei nusileidus aktyvumas baigiasi ir maistas virškinamas lėčiau. Kol saulė kyla valgykim lengviau virškinamą maistą -pusryčiams, kai saulė aukščiausiam taške valgykim sočiausiai - pietus, kai saulė leidžiasi valgykim taip pat lengviau virškinamą maistą - vakarienei. Po vakarienės palikim keletą valandų maistui suvirškinti iki miego. Eikime miegoti tuščiu skrandžiu.)

  1. Atliekos. Šalinkim visas organizmo atliekas.

(Kadangi maistą vartojame kasdien, tai ir atliekas reikia šalinti kasdien. Daugiausia atliekų pašaliname pro žarnyną, todėl jį reikia ištuštinti kasdien. Organizmas valosi taip pat per šlapimą, prakaitavimą, nosies bei burnos išskyras, todėl šias atliekas reiktų pašalinti kai tik atsiranda toks noras. Dauguma organizmo ligų atsiranda dėl tam tikrų organų lastelių užterštumo.)

  1. Poilsis. Pavalgius reikia pailsėti.

(Gerai pavalgę jaučiam poilsio poreikį, vadinasi virškinimui naudojama energija. Jeigu tą energiją naudosim protiniam ar fiziniam darbui, jos liks mažiau, todėl ir maistas bus suvirškinamas blogiau, tačiau ilsintis miegoti nereikėtų arba miegoti trumpai, nes miegant ypač sulėtėja virškinimas. Tačiau, kad organizmas gerai virškintų svarbu, kad žmogus būtų pailsėjęs, išsimiegojęs naktį ir pan. Nuvargęs nuo darbo, streso, baimės ar nerimo žmogaus organizmas negali gerai įsisąvinti maisto.)

  1. Kramtymas. Kramtykim taip, kad maistas virstų košele.

(Jeigu maistą gerai sukramtome ir suvilgome seilėmis tuomet jis pradedamas virškinti jau burnoje, taip organizmas geriausiai pajaučia kokius virškinimo fermentus išskirti, kad gerausiai jį suvirškinti. Dideliais kasniais ir greitai surytas maistas pūva ir genda ir daugiausia virsta toksinais.)

  1. Valymas. Organizmą galima valyti badavimu ir pasninkavimu.

(Gamtoje gyvūnai niekada negauna maisto reguliariai, todėl kartais tenka badauti, tuo metu išsivalo organizmas ir sukaupia jėgas maisto paieškai. Žmogaus organizmas vartodamas maistą suformuoja atliekas, kurios pašalinamos, tačiau jeigu organizmas apkraunamas nuolat per dideliais maisto kiekiais, organizmas gali kaupti atliekas audiniuose, kaip kempinėje. Tuomet svarbu susilaikyti nuo maisto, kad organizmas apsivalytų. Kai kelias valandas organizmas negauna maisto, o tik vandens, jis ima traukti atliekas iš audinių ir kaupti jas šalinimo organuose šlapimo pūslėje, žarnyne iš kur vėliau pašalinamas. Pasninkaujant vartojami nedideli ir lengvai virškinami maisto kiekiai, tuomet organizmas pailsi, tačiau apsivalo mažai.)

  1. Skonis. Maistas turi būti skanus.

(Skaniai valgomas maistas suvirškinamas geriau. Tuo met atsipalaiduoja žarnynas, geriau vyksta medžiagų apykaita. Organizmas iš maisto gauna malonumą.)

  1. Malonumas. Malonumas yra gerai, bet laimė geriau.

(Valgydami skanų maistą patiriame malonumą. Tačiau jeigu pernelyg didelį dėmesį skiriame malonumui, organizmas pripranta prie jo ir gali norėti valgyti ir nesveiką, tačiau skanų maistą, kad tik gautų malonum. Pradėjus nebekontroliuoti valgomo maisto kokybės su laiku gali atsirasti sveikatos problemų ir tuomet sumažės mūsų laimė. Todėl valgant svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp sveiko ir skanaus maisto. Išmintingas žmogus turėtų pasirūpinti, kad daugiau malonumo gautų iš kitų dalykų, tuomet poreikis valgyti nesveiką skanų maistą bus mažesnis.)

  1. Maisto derinimas. Valgykim suderintą maistą.

(Maisto derinimas mažiau reikalingas, kai valgome nedaug. Jeigu vartojame didesnius maisto kiekius būtina juos derinti. Svarbu žinoti, kad sunkiau virškinamus baltyminius produktus, kaip mėsa, žuvis, pieno produktai tarpusavyje kartu valgyti nedera. Jie yra virškinami rūgščioje aplinkoje skrandyje ir taip pat nedera su daug krakmolo turinčiais produktais, kaip grudais, ryžiais, duona, pupelėm, žirniais, bulvėm ir pan., kurie yra virškinami šarminėje aplinkoje žarnyne. Kai kartu suvalgom rūgštinėje aplinkoje ir šarmineje aplinkoje virškinamus produktus jie vienas kitą neutralizuoja ir virškinimas sulėtėja. Baltymai taip pat nedera su aliejumi, cukrumi ir rugščiais produktais, kaip rauginti agurkai, kopūstai ir tt. Su aliejumi, cukrumi ir rugščiais produktais nedera ir jau minėti daug krakmolo turintys produktai. Tiek daug baltymų turintys, tiek daug krakmolo turintys produktai geriausiai tinka valgyti su daržovėmis. Vaisius, pieno produktus geriausia valgyti atskirai.)

  1. Fizinis aktyvumas. Fiziškai aktyvus žmogus geriau virškina maistą.

(Kūno viduje vyksta įvairios cheminės reakcijos, juda maistas, skysčiai ir  tt. Kad geriau vyktų visas šis judėjimas kūno audiniai turėtų būti minkšti ir plastiški. Taip pat kūnas turi judėti, taip padėdamas judėti viduje esančioms medžiagoms. Judėdami taip pat prakaituojame ir taip pašaliname dalį atliekų per odos skylutes -  poras.)

  1. Bakterijos. Bakterijų paskirtis - mirusius gyvus organizmus paversti dirvožemiu.

(Kuo organizme silpnesnė gyvybinė energija, tuo daugiau bakterijų jame atsiranda. Kuo organizmas stipresnis tuo labiau jis yra atsparus bakterijoms. Todėl svarbiau yra stiprinti organizmą, o ne kovoti su bakterijomis.)

 

Straipsnio perengimą finansuoja

 

Organizatorius. Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Sudarė:  sveikos gyvensenos propaguotojas, Jogos mokytojas Remigijus Juška.

Skaityti daugiau...

Posakis „sveikam kūne - sveika siela“ žinomas ne vieną tūkstantį metų ir jo teisingumu mažai kas abejoja. Fizinis aktyvumas, mankšta, aktyvus poilsis, judėjimas - pagrindiniai jau minėtos posakio įvykdymo principai. Tačiau pastaruoju metu labiau tiktų perfrazuotas šis posakis, kad tik su sveika psichika (siela) galime tikėtis sveiko kūno.

Dažniausiai yra…

Skaityti daugiau...