VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

 Turite klausimų? Susisiekime!  

FBtelmail

 

    

Paieška

9595521f1228538a74212fd82e8e5032Burnos sveikata, vieninga daugumos tyrėjų nuomone, signalizuoja apie patologinius viso organizmo pokyčius; ji veikia psichinę savijautą, išvaizdą, gyvenimo kokybę. Tyrimai rodo, kad jau ikimokykliniame amžiuje daugelį vaikų kamuoja dantų ėduonies pažeisti dantys. Pradėjus įgyvendinti įvairias burnos sveikatos stiprinimo nuo vaikystės programas pastebėta, kad per pastaruosius du dešimtmečius dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas Lietuvoje tarp 12 ir 15 metų amžiaus vaikų sumažėjo. Tokia tendencija galėjo būti susijusi su burnos higienos būklės pagerėjimu, pastų su fluoridais vartojimu bei fluoro kiekiu geriamajame vandenyje.
Dėl spartaus organizmo augimo bei funkcijų vystymosi ir menkos gyvenimiškos patirties bei ligų rizikos nesuvokimo paaugliai priskiriami didžiausios rizikos grupei. Šiame amžiuje įsitvirtina daugelis sveikatai žalingų įpročių, paaugliams labiau svarbūs tampa socialiniai ir emociniai gyvenimo kokybės komponentai. Todėl šis amžiaus tarpsnis burnos sveikatos ir jos sąlygojamos gyvenimo kokybės požiūriu taip pat yra labai svarbus.
Rūpinimasis burnos higiena, reguliarus dantų valymas šepetėliu ir pasta, - svarbi vaiko ir paauglio elgsenos, turinčios įtakos sveikatai, dalis. Vykdant reguliarias įvairių šalių moksleivių apklausas, kiekvieną kartą domimasi, kiek vaikai ir paaugliai skiria dėmesio burnos higienai. Pavyzdžiui Lietuva dalyvauja PSO tarptautiniame mokyklinio amžiaus (11-15 metų) vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrime. Šis tyrimas atskleidė, kad Lietuvos moksleiviai nėra linkę valytis dantų: 2010 m. vos pusė tyrime dalyvavusių moksleivių teigė dažniau nei kartą per dieną valantys dantis šepetėliu ir pasta. Nepaisant grėsmingų rodiklių, daugumai gyventojų vis dar sunku įskiepyti savo atžaloms svarbiausias dantų higienos taisykles ir pripratinti reguliariai naudoti visas šiuolaikines dantų priežiūros priemones. Odontologų ir vaistininkų teigimu, tai padaryti būtų paprasčiau, jei tėvai į specialistus kreiptųsi ne tik pastebėję kiaurus vaikų dantis ar kilus skausmui.
Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje 52 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių iki trejų metų amžiaus jau serga ankstyvuoju dantų ėduonimi. Pažeisti karieso net 94 proc. šešiamečių vaikų dantys, o dvylikamečių ir vyresnių, sergančių šia liga - nuo 84 iki 100 proc.

Patarimai:

  1. Gerti daug vandens – tai „natūralus“ burnos ertmės valymas, kuris ypač rekomenduojamas po kavos, gazuotų gėrimų ir raudonojo vyno, kad išvengtume dėmių atsiradimo ant dantų.
  2. Kramtyti becukrę kramtomąją gumą – tai padidina seilių gamybą. Atsiradus daugiau seilių dantys apiplaunami, taip lengviau pašalinamos rūgštys iš susidariusių dantų apnašų. Dantų apnašos kaupia burnoje susidariusias rūgštis, o šios sukelia danties kietųjų audinių demineralizaciją.
  3. Dantų valymas išgėrus labai rūgščių gėrimų – atsigėrę apelsinų sulčių ar gazuoto vandens neskubėkite valyti dantų. Rekomenduojama palaukti apie 20 minučių ir tik tada valytis dantis.
  4. Naudoti antiseptinius skalavimo skysčius – skalavimo skystis pasiekia vietas, kurių negalime išvalyti dantų šepetėliu. 
  5. Vartoti mažiau saldumynų – cukraus produktai padeda daugintis bakterijoms, kurios sukelia dantų ėduonį. 
  6. Tinkamo šepetėlio pasirinkimas – patariama rinktis šepetėlį minkštais šereliais, nes šepetėliai su kietais šereliais yra skirti protezų valymui ir gali pažeisti dantų ir dantenų audinius.
  7. Naudoti dantų siūlą – tarpdančių valymas dantų siūlu pašalins apnašas nuo danties paviršių, kurių nepasiekia ir neišvalo dantų šepetėlis. 


Brangiausia pasta ar dantų šepetėlis neatstos gerų Jūsų asmens higienos įgūdžių. Idealiausia pasikonsultuoti su savo odontologu – jis ne tik paaiškins, bet ir praktiškai parodys, kaip teisingai valyti dantis. 

Valstybės finansuojama nemokama dantų silantavimo programa. Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metųnuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Daugiau informacijos telefonu 8-444-60155, el. p. mantas.karecka@telsiai.lt

Informaciją parengė:
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka