Pirma pagalba sušalimo atveju

Žiemai dar tik įpusėjus ir gerokai atvėsus orams, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kūno apsaugai nuo šalčio. Priklausomai nuo oro ir kūno temperatūros, taip pat nuo atviros odos ploto ir jos drėgmės lygio –stiprus šaltis gali kelti įvairių pavojų sveikatai.

Šalčio poveikyje organizmas greičiau praranda šilumą, nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama hipotermija arba bendru kūno sušalimu. Šiurpulys ar drebulys – pirmasis ženklas, kad kūnas praranda šilumą ir gali sušalti. Bendrasis kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35°C). Paprastai sušąlama, kai aplinkos temperatūra žema (žemiau 0 °C), bet sušalti galima ir kai aplinkos temperatūra teigiama. Hipotermija ištinka ilgai būnant šaltame, drėgname ir vėjuotame ore arba permirkus vėsiame vandenyje. Žmogaus sušalimo laipsnį nulemia fizinis pasirengimas, užsigrūdinimas, šilta apranga, kaloringas maistas ir pakankamas skysčių vartojimas. Labai daug lemia laiko veiksnys, pvz., permirkęs šaltame vandenyje, net puikios fizinės būklės žmogus gali mirti per kelias minutes, nes šaltame vandenyje kūnas netenkama šilumos 30 kartų greičiau nei sausame šaltame ore. Sušalimui įtakos turi ir emocinė įtampa, stresas. Pastebėta, kad žmonės, netekę vilties, sušąla greičiau. Hipotermijos rizikos grupei priskiriami vyresnio amžiaus ir labai liesi žmonės, maži vaikai, psichikos ligomis sergantys, atminties sutrikimų turintys žmonės, alkoholį ir narkotikus vartojantys asmenys.

Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti įprastos kūno temperatūros. Krentant kūno temperatūrai, žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs, nes esant sumažėjusiai kūno temperatūrai yra veikiamos smegenys ir žmogus nebegali aiškiai mąstyti bei gerai judėti. Tai ypač pavojinga, nes nukentėjęs asmuo nesuvokia kas vyksta ir negali priimti adekvačių sprendimų, pvz. sušalę žmonės dažnai nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke. Jų širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30°C, žmogus gali mirti.

Taigi, kaip turime elgtis, jei lauke labai šąla ir pučia stiprus vėjas?

 ● Svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirenkite. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną). Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės). Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios.

Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Jei jaučiate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį.

● Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti.

● Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones).

● Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.

● Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.

 ● Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.

 ● Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.

 ● Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).

 ● Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.

 ● Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.

 ● Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.

Parengta pagal Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro medžiagą „Nušalimo pavojai ir kaip apsisaugoti“